- pragėros
- prãgėros sf. pl. (3b) LKKVII196, Lzd, NdŽ, pragė̃ros (2) žr. pragertuvės: 1. NdŽ. 2. Pragėràs geria, kap susitaria vestis Mrc. Vestuvės užsimezga pragėromis TŽII191. Mama visur būdavo pirma – kur krikštynos, kur numirėlis, kur prãgėros Lp. Visąnakt nemiegojau, pragė̃rosa buvau Mrc. Pragėrų daina LTR(Pun).
Dictionary of the Lithuanian Language.
